14/08/2026
🧙Aukso vidurio žmogui niekada nebūna – tai skundžiamės, kad vasaros oras pernelyg šaltas, vėjas šiaurrytys pučia, verkšlenam, jog ištisai lyja, tai nerandam sau vietos dėl užsitęsusio karščio. Nors, atvirai kalbant, tas vidurys šįmet išties gerokai retesnis nei minėtos „kraštinės“ anomalijos. Tačiau nieko naujo, viskas, kaip visada, nes lietuviška vasara yra neprognozuojama ir sulaukti idealaus oro žvejybai itin retai pavyksta. Taigi jau savaitę termometro stulpelis dieną pašoka iki 27–30 °C atžymos, o kai kuriose šalies vietovėse dar ir daugiau.
Tačiau meškerioti vis tiek norisi, juolab tokiomis meteorologinėmis sąlygomis net ir šeimyna prie vandens veržiasi. Žvejui vanduo asocijuojasi su kiek kitokiu poilsiu, tad žmonos, vaikų ar anūkų nuolatinis mirkimas ežere ar upėje įspūdžio nedaro – kur kas maloniau būtų į tą vandenį masalą pamerkti ir žuvį ištraukti. Tačiau pagal visus meškeriojimo kanonus šitokia šiluma atima žvynuotosioms bet kokį apetitą, tad, net ir įsigudrinęs nuo namiškių pasprukti bei meškerę užmesti, vargu, ar ką bepagausi.
Na taip, ežeruose gali tarp nendrių kokią raudikę nutverti, o upėje su aukšlėmis pažaisti, bet tai tik menki trupiniai iš to pyrago, kurį žvejys prieš kiekvieną žūklę mintyse dideliais gabalais valgo. Tarkim, liepos antroje pusėje ir rugpjūtį karšiai turėtų neblogai kibti. Tačiau vėl – tai labai priklauso nuo oro, o dabar tas prakeiktas karštis...
👉Skaityti straipsnį: https://salmo.lt/tinklarastis/zukles-subtilybes/karstis-ir-karsis-pirma-dalis
