20/05/2026
Na štai, pagaliau pabaigiau skaityti Michael Crichton romaną ,,Baimės būsena" išleista angliškai maždaug 2005 metais ir sulaukusį daug kritikos. Dabar suprantu kodėl.
Šiuo romanu ir įtemptu detektyviniu trileriu autorius leidžia suabejoti ekologijos bumu, kartu liečia aktualią temą ir verčia susimąstyti ar tikrai mes viską pilnai žinome apie gamtą ir planetą, ar tikrai visi moksliniai tyrimai yra tikrai nepriklausomi, jei dotacijas jiems skiria politinės institucijos ir kiek realiai jie teisingi, kryptingi. Drauge kelia klausimą ar tikrai galima gamtą visiškai sukontroliuoti jei ji kito per tūkstantmečius.
Gal romaną ir autoriaus kuriamą siužetą ir galima kritikuoti, bet vis tiek romanas intriguoja siužetu, veiksmo vystymusi, pasakojimo stiliumi ir savaime aišku tuo, kad verčia kiek kritiškiau susimąstyti apie tai, ką mes manome žiną.
Šis romanas man kažkuo priminė knygą, kurią skaičiau anksčiau–Colleen McCullough ,,A Creed for the Third Millenium" (,,Trečiojo tūkstantmečio tikyba" turėtų verstis lietuviškai). Tai romanas išėjęs maždaug 1985 metais, Leidykla „Tyto alba“ jo nėra išvertusi. Romanas yra alternatyvus, distopinis ir jame pasakojama, kaip maždaug 2043 pasaulis pasikeitė ir dalis pasaulio paniro į naują ledynmetį (kiek domėjausi, seniau buvo manoma, kad dėl klimato kaitos pasaulis gali šaltėti) ir dabar galioja visiems taisyklė, kad šeimoje galima turėti tik po vieną vaiką, o norint susilaukti antrojo yra reikalingas vyriausybės leidimas. Šiuo romanu ,,Erškėčių paukščių" autorė perteikia kitą nepopuliarią temą kuri, kaip yra manančių, padėtų išspręsti klimato šilimo problemą–planetos gyventojų perteklius.
Su šiuo neišverstu romanu galima nesutikti, tačiau manau, kad abu romanus verta perskaityti ir nuoširdžiai rekomenduoju visiems juos perskaityti, nes jie, bent mane, privertė apgalvoti tai, ką maniausi žinąs.
Dabar perskaitęs ,,Baimės būseną" ir prisimindamas ,,A Creed for the Third Millenium" manau, kad nebūtina sekti aklai kurio nors sprendimo, bet bendrai galima pasimokyti. Priėjau išvados, jog reikėtų kelių dalykų: pirmasis–mokslinius tyrimus atriboti daug labiau nuo politikos, didinti atrodytų ir taip didelį jų nepriklausomumą bei svarstyti kaip tai padaryti iš finansinės pusės; antrasis–bent jau dalinai reikia sutikti, kad planetoje tikrai per daug žmonių ir manyčiau, kad Afrikos bei Azijos daugumoje valstybių reikia riboti gimstamumą bent kelioms kartoms leidžiant turėti tik po vieną vaiką; trečias–esu pozityvus ir manau, kad ateityje po truputį žmonės pakeis savo elgseną, ims, pavyzdžiui vairuoti elektromobilius ir manau, kad tam įvesti privalomų mechanizmų nereikės 🙃
Na, o dabar po tokio verčiančio susimąstyti skaitinio perėjau prie klasikinio Agatha Christie detektyvo ,,Kodėl nepaprašė Evans?"😁
