Delne.lt

19/03/2025

Pasirodo kurt pastatų nereikia. Pilna pasauly jau prikurta nuostabių, užtenka juos delnui atkurti. Ir tas reiškia, kad šitas projekčiukas yra skirtas Lietuvai atkurti. Tokiais tempais atsigamins gal tik pora kvartalų. Bet gal tiek ir užtenka. Labai aptingėjau dėl nuotraukų pasistengti, kelias minutes pachaltūrinau, kažkas lyg gavos, paskui žiūriu, kad nelabai gal. Bet dabar žiūriu, gal visai ir nieko. Net pats tikiu, kad ten ryto saulė plieskia. Netyčia gavos. Onos bažnyčiai jau geras pusmetis, keista, kad dar neįkėliau kokios nuotraukos. Gal laukė, kol kitų fasadais ją apklosiu. Nuo vėjo paslėpsiu.

15/02/2025

Gražiai sutapo, kad vasario šešioliktos papėdėj pasidarė Lukiškių muziejus. Muziejus tik nuo 1992 m. lyg, o gal ir ne taip prisimenu. Ryt lankymas muziejuj nemokamas, pagalvojau, nulėksiu. Gal kažkas ir iš šitą postą pamatysiančių, sugalvos prisijungt. Nes aš tai nieko nežinau, apie tai, kas ten vyko. Buvom mes ekskursijose, pilietinis ugdymas visai veikia. Bet silpnai dėdė veikia, gal dėl to, kad labai jau skauda šitą reikalą. Ir ne atvirai skauda, labai giliai, žiauriai giliai, visoj tautoj, dalinamės tą koją ant galvos visi iki vieno, prieš savaitę vienas dėstytojas užsiminė, kad du šimtus metų okupuoti buvom. Du. Šimtus. Metų. Padaro savo toks dalykas. Greit neatsigausi. Ir kaip tinka tas pasakymas, kad galva valstybei nurėžta buvo. Šito pastato rūsiuose, kurį pirmiausia tai dėl fasado grožio atkūriau, buvo nupjauta mūsų valstybės galva, visos aukščiausios, sveikiausios javų varpos. Vaisingiausios. Nekišk savo galvos aukščiau. Nes ir ją nupjaus. Įdomu, kiek toks pasąmoninis užsiprogramavimas dabar jau įsigėręs į mūsų tapatybę. Į mano gyvenimą. Kiek nekišu savo galvos, kai tam būtų reikalas, bet "žinojimas", kad ten tave pamatys blogis. Ir neliks tavęs gyvo. Net jei matai netiesą, sugerk, ir toliau tyliai "gyvenk". Nes šiek tiek "gyvenimo", geriau nei jokio gyvenimo.
Bet gal tikriausias gyvenimas ir yra aukštybėse virš javų laukų? Kas gi įvardijęs kiek turi trukt gyvenimas, kad jį būtų galima įvertinti kaip gyvenimą? Kas svarbiau, išgyventi ilgai ir laimingai, ar neišduoti savo širdies? Šitie rūmai, su dviem sparnais, kažkada įkvėpė padaryt savo variantą. Mažytį ir tuščią. Jis fone matose prieky. Abiejose nuotraukose. Dabar padariau tikrą. Spalvos ne tos, trūksta daug komplekso korpusų, bet priekinis fasadas tas. Ryt nulėksiu, po daug metų iš naujo, pažinti kas ten vyko. Lankymas nemokamas.
https://olkm.lt/

01/07/2024

Kažkas prieš šimtus metų suprojektavo ant popieriaus, tiksliau, prieš beveik pusantro šimto metų, tada kažkas pagal tą popierių sujungė du krantus. Po to, po daug metų, kažkas nupiešė tai ant ranšluostinio popieriaus. Daugiau architektūros grožių ten ant to popieriaus pripiešė. Ir aš radau, susižavėjau, išsiplėšiau, saugiai pasidėjau, ir po pusės metų atkūriau. Gyvai prie šito tiltų inžinerijos unikumo dar nesu buvęs, bet labai įdomus santykis susikuria su objektais, kai kiekvieną kvadratinį jų fasado metrą išsistudijuoji vien tam, kad įvertintum, verta tai dėti į šimtus kartų mažesnį plastiką, ar tai tik išplaus svarbiausias geometrijas. Dėl to neįmanoma šito magnetinio pasaulėlio traukti iš interneto, nes internete nėra modelių, kurie tinkamai atgamina proporcijas ir elementus. Galima imti detalizuotas kopijas, arba išvis, tiesiog pasiimti scanerį ir architektūrą skenuoti, bet kampai bus apvalinti, langų gyliai nebus apgalvoti, kad mestų tinkamo ryškumo šešėlius, arkų nuolydžiai nebus apskaičiuoti 0.2mm sluoksnio spausdinimui fdm technologija ir stiebai atspausdinti nuluš, nes kompiuteris pats neįvertins kiek galima laužyti pastatų karūnas, kad jos išsilaikytų, bet nepamestų idėjos. Kompiuteris nemato taip, kaip žmogus. Jei turėčiau dar du mėnesius, praleisčiau ir juos čia tobulybės ieškodamas, bet yra ir tikras pasaulis, kuriam yra daugiau dalykų, ir kuriam, beje, jau stovi tobulas variantas. Tobulas, nes pirmas. Ir pro jį gali praplaukt tikri laivai.

Daugiau nuotraukų čia:
https://www.delne.lt/londono-tower-tiltas

Dar vienas faktas, aš nežinau kito varianto pasauly, kad pakeliamas ir pakabinamas tiltai butų sujungti į vieną. Skersiniai virš pakeliamų sekcijų čia nėra vien dėl grožio, ar kad žmonės galėtų persikelti, kai tiltas pakeltas laivams. Jie laiko lynais pakabintas tilto sekcijas. Stabilūs pamatai tilto krantuose laiko keturis iš aštuonių pagrindinių lynų galus, bet likę keturi, per vidurį, plėšia tilto bokštus vieną tolyn nuo kito. Bokštai, nepaisant jų plieninės konstrukcijos, neatsparūs tokiai horizontaliai apkrovai, ir, neturėdami įprastų žemėn įkastų lynų, nuvirstų nuo paties tilto svorio. Skersiniai priima plėšiančią jėgą ir sujungia du atskirus pakabinamus tiltus, po savim praleistami burlaivius. Ir čia vat fainiai, tiltui šiaip, dėl veikiančių mechanikų, nebūtina taip aukštai iškelt tų skersinių, ir tokių gražių parabolių lynais formuot, bet tilto esmė - burlaivius praleisti. Aukštus, plačius, XIXa. lainerius. Kaip belekaip gražu, kad kiekviena detalė ne vien grožiui daryta, bet kad išpildytų techninius reikalavimus. Keli esminiai kintamieji surėdė va tokį grožį. Nu nepaprastai gražu.

17/05/2023

Karalystės

27/03/2023

Langas į vakarus

25/02/2023

Panorėjau sudėti juos tris šalia. Du didieji, ko gero, visus metus taip ir nebuvo niekur įdėti. O ta, šalia jų, žemutė, neseniai atsirado. Jei bent kažkas, tai va nuotraukos kelios labai gražios gavosi.

https://open.spotify.com/track/1dWxSS2a93X4XVfs1mSYkB?si=71ca363bc6054e41

15/02/2023

Čia iki šiol gražiausias šito magnetinio pasaulėlio istorijos momentas. Gaila tik, kad nuotrauka neperteikia vaizdo. Nei kaip detalės liečiamos, nei kaip ypatingai trys mergaitės visus plotus išpildė. Čia buvo vasaros pabaiga, toks savaitgalis Šiluvoj, turėjęs būti paskutinis metų žybsnis. Po to viskas turėjo tapti nuobodybe. Bet kitą dieną jis tapo beveik visų po to sekančių dvylikos mėnesių Dievulio plano preliudu. Laukiau kažkokios progos šitai nuotraukai, konteksto, o gal dar kažko gražesnio, bet tegu tai dabar išeina. Svarbiausia, po mėnesio, ten pat vykusiuose atlaiduose vienos iš tų rankučių savininkę vėl sutikau. Nesupratau tada dar kas ji, pasakojo kaip statė miestus su magnetukais, pagalvojau, gal tiesiog pirko. Bet tik paskui suvedžiau, kad vėl toj pačioj vietoj susitikom.

31/01/2023

Prieš kelias dienas prisiminiau, kaip pernai ruošiau rinkinuką Šv. Valentinui. Iškart kažkaip pagalvojau, kas šiemet vasarį bus, ir supratau, kad nieko neturiu. Nei minčių, nei naujų modeliukų. Bet paskui pasižiūrėjau, gi mėnulį kai kam reikėjo padaryti, va, guli ant lentynėlės. Tai nors nieko naujo šitai dienai skirto ir nepadariau, bent nepraleisiu progos kažką gražaus suderinti. Viskam sudėti galvojau apie tą patį maišelį kaip ir pernai, tik didesnį, bet nebemoku padaryti. Nebemoku ir naujų pastatukų sukurti. Nežinau, kaip visus juos sukūriau. Kaip šaltą vėl padaryti šiltu? Ar tai įmanoma?

https://www.delne.lt/po-debesim

Arba virš debesų. O gal tarp debesų. Tik ne pilkų. Nes tada nukopijuočiau pavadinimą. Kažkas Šv. Valentino dienai.

16/01/2023

Beveik buvo nutrūkęs šitas projektėlis, su magnetukais ir mažais pastačiukais. Nebuvo nei minties kur jis galėtų eiti, nei resursų jį išlaikyti gyvą internete. Kažkaip visai simboliškai sutapo, kad ir žalia, iš esmės, pati svarbiausia šito pasaulėlio spalva, plastiko gijos pavidale baigėsi. Ieškojau Lietuvoje, užsienyje, klausinėjau pas žmones, kreipiaus į gamintoją, galiausiai ieškojau pakaitalų ir net bandžiau atitaikyti spalvą dažais ir šito pasaulėlio kalvas tiesiog dažyti. Bet jokia man į rankas pakliuvus medžiaga neatkūrė to gilaus ir visai neplastikinio žalumo, kurį turėjo tik to gamintojo, tik tas atspalvis.

Bet štai, šiandien netikėtai radau. Tiesa, toli, bet, atrodo, pasiekiamas. Ir, gal, bent kol kas, neišsenkamas. O ir svarbiu momentu, artimiausių dėka, resursų atsirado, kad toliau internete gyvuotų šitas projekčiukas.

Tai dar neaišku, parsiras į mano rankas šiti kilogramai pievų, ar ne, bet darosi įdomu, kokių naujų plotų per ateinačius metus atsiras delne pasaulėly.

Ir kieno rankose jiems teks pabuvoti.

Gal būt, pirmą kartą.

16/12/2022

Paskutinė advento savaitė, ir beveik 🤏 lygiai vieneri metai pirmam Delne.lt modeliukui, kuris buvo sukurtas. Ta proga parduotuvėlėje www.delne.lt prie modeliukų pabyrėjo mažesnių skaičiukų. Apžiūrėti magnetinio miniatiūrinio pasaulio kampelius galima čia: https://www.delne.lt/parduotuve

O čia matosi tik labai nevykusiai mintyse gimusią viziją išpildžiusi nuotrauka🫠 Turėjo būti kažkas stebuklingesnio, o gavosi tik daug lempelių ir vos įžiūrimas, Disnėjaus animacinį pasaulį gal kiek ir primenantis krantas. O gal kaip tik - ta dangaus žibintų scena iš Auksaplaukės🫢 Nors nelabai😛