16/06/2026
FOREST WITHIN (MIŠKAS TAVYJE)
Praeitą rudenį nusivežiau į Indiją eglės sakų. Lietuviško miško įkvėpta norėjau sukurti smilkalus apie mišką. Procesas užtruko, nes smilkalas su sakais labai nenorėjo smilkti. Užgesdavo po pusės minutės. Teko eksperimentuoti su skirtingais kiekiais, skirtingais priedais ir kuo tik ne. Po daug bandymų pagaliau gavosi. Gavosi gražūs “miškiški” smilkalai.
Bet tada buvo netinkamas laikas juos pristatyti, todėl nusprendžiau kuriam laikui uždaryti naujuosius smilkalus į stalčių ir tik dabar, nuvažiavus į dar tuščią Juodkrantę supratau, kad laikas juos išsitraukti. Eilinį kartą užsidegiau ir kartais šimtą kartų darai tą patį, bet nieko neįvyksta, o šimtas pirmąjį kažkas staiga kniosteli. Taip ir čia. Supratau, kad tai smilkalai-priminimas. Jų kvapas labai apie mišką, o miškas tai vieta, kur nurimsti ir išskaidrėja mintys. Tik gal gaila, kad norėdami atrasti tylą ar ramybę turime kažkur eiti ar važiuoti tarsi pamiršę, kad viskas yra mumyse. Ir miškas. Ir pavasaris. Ir tyla. Ir šventovė. Mes taip įpratę dairytis į išorę, kad tik nereikėtų atsisukti vidun. Tai šie smilkalai man nušvito priminimu apie tai, kad viskas, ko ieškome, jau yra mumyse. Ir kad nereikia niekur blaškytis. Kad viską gali atrasti neišeidamas iš savo kambario.
Taip gimė pavadinimas. Forest Within. Miškas tavyje. Smilkalai, kviečiantys atsisukti į vidų.
O dabar toks jausmas, kad mano mintis kažkas skaito. Nes kol apie tai galvojau, internetas ėmė mesti visokias citatas ta tema, net Tarkovskio filmo ištrauką apie tą patį. Labai taikliai, tai čia pasidalinsiu.
“Jūs niekada nepagalvojote, kad augalai jaučia, yra sąmoningi. Šitie medžiai. Jie niekur nebėga. Tai mes vis bėgam, blaškomės, kalbam visokias nesąmones. Viskas dėl to, kad netikime, jog gamta yra mumyse. Tai kažkoks nepasitikėjimas, gal skubėjimas. Neturėjimas laiko sustoti ir pagalvoti.”
Taigi.
Linkiu atrasti Mišką savyje.
Forest Within smilkalai jau e-shope.
