11/07/2026
Norėčiau pasidalinti dar viena istorija , kuri įvyko tame pačiame Globojančių šeimų festivalyje vykusiame Šiauliuose ,,Vaikai yra vaikai’’.
Man bepiešiant draugiškus šaržus suaugę ir vaikai eilėje prie mano kūrybos laukė valandą ir daugiau. Bet žmonės kantriai stovėjo eilėje prie tų linksmų piešinių. Sunkiausia buvo patiems mažiausiems laukti . Man bepiešiant išgirdau ir pajutau šalia mano peties du vaikus - brolį ir sesę , kurie prarasdami kantrybę vis klausė savo mamos - globėjos ,,kada mes?’’, ,,kada mūsų eilė?’’. O norinčių prie šaržų eilėje dar daug, o mama juos ramina : ,,tuoj tuoj , tuojau, jau nedaug liko’’. Pasisuku į mamą -globėją ir klausiu : ,,kiek dar likožmonių prieš jus?’’ Dar liko keletas, 3-4. Jie pas mane autistukai, net nežinau , ar ištvers’’.
Tokiam reikalaui pasiimu keletą edukacijoms skirtų piešimo padėkliukų su spaustukais popieriaus lapui prisegti.
Pasikviečiu mažuosius į palapinės vidų , duodu jiems po padėkliuką su popieriaus lapu, po markerį ir sakau: sėdate tiesiai ant žolės ir piešiate dailininką - mane. Improvizuotos kūrybinės dirbtuvės prasideda. Vaikai įniko piešti, nusiramino,kūrybinė veikla duoda vaisių. Jie piešė mane, aš savo modelius. Po to nupiešiau mažuosius dailininkus , apsikeitėme geromis emocijomis, pasidarėm nuotraukų prisiminimui.
Mergaitės piešinys ypatingai prajuokino ..Galbūt man reikia perkelti mano kūrybą į YouTube? Galbūt tokia jos žinutė man? Daug kartų esu matęs, kai mažiems vaikams tėvai duoda mobilius telefonus, kad juos kažkuo užimti. O aš jiems duodu ,,pasireikšti piešime’’:) ❤️