10/08/2026
Šiandien – pirmadienis. Galvojau, puiki savaitės pradžia – nustebinsiu klientus gražiomis naujienomis… 🌿
Tačiau atėjus prie parduotuvės pamačiau šį vaizdą.
Žinot, esmė net ne piniguose. Kai kurie sako: „Kiek už tas gėles sumokėta?“ arba „Kokios jos brangios…“ Bet man nuo tokių dalykų tiesiog nusvyra rankos. Ne dėl gėlių kainos, o dėl to, kaip žmonės sugeba imti tai, kas jiems nepriklauso, ir niokoti tai, ką kuri su visa širdimi.
Kuri tam, kad džiugintų antikvaro parduotuvės lankytojus, kad jie atėję pasijustų maloniai, kad aplinka būtų jauki ir graži. O kartu džiugina ir praeivius – ne kartą teko girdėti, kaip žmonės sustoja, kalbasi tarpusavyje ir sako: „Kaip gražiai papuošta, kaip malonu žiūrėti…“ 🌸
Sakysite – kameros. Taip, jos yra. Bet ar tai svarbiausia? Ar nuo to gėlės sugrįš? Ar žmogus, kuris jas išrovė, atneš atgal ir atsiprašys? Greičiausiai ne.
Lygiai taip pat buvo ir žiemą – papuošus aplinką, buvo suniokota Kalėdinė puokštė. Ir dabar vėl tas pats…
Mano mintis nėra pasiguosti ar skaičiuoti nuostolius. Man skaudu dėl visai kito dalyko – dėl prarandamo žmogiškumo ir pagarbos kitam žmogui.
Žmogui, kuris stengiasi kurti grožį ne tik sau, bet ir kitiems. 💔
Ir tada kyla klausimas – ar verta toliau kurti, puošti, stengtis, jei visa tai galima tiesiog išrauti ir sunaikinti?
Gal tiesiog palikti pilką, niūrų fasadą, niekuo neišsiskiriantį iš kitų…
Bet turbūt labiausiai liūdina ne prarastos gėlės. Labiausiai liūdina tai, kad vis dažniau pamirštame paprastą dalyką – pagarbą tam, kas nėra mūsų. 🌿