Lietuvos istorijos instituto leidiniai

01/06/2026

Ar žinojote, kad tiesiant Lietuvos–Lenkijos dujotiekį (GIPL) kartu dirbo ir Lietuvos istorijos instituto (LII) archeologų komanda?
- Prieš pradedant tokius didelius techninius darbus, pirmiausia visada ištiriama žemė, kad būtų išsaugotas mūsų paveldas.

- LRT portalas kaip tik pasidalino ištraukomis iš naujos LII knygos „GIPL archeologija“.

- Apie ką ši knyga?

Vietiniai radiniai: Knygoje pasakojama apie archeologinius kasinėjimus visai šalia mūsų – Elektrėnų ir Vievio apylinkėse.

Istorijos pėdsakai: Sužinosite, ką įdomaus mokslininkai rado tiesiog dujotiekio trasoje ir kaip čia žmonės gyveno prieš šimtus ar tūkstančius metų.

Nematomas darbas: Tai puiki proga pamatyti, kaip nedidelė specialistų grupė prisideda prie istorijos išsaugojimo vykdant modernius infrastruktūros projektus.

Straipsnio ištraukos: Nuorodą į LRT tekstą rasite pirmame komentare.

Knyga jūsų lentynai: Jei norite perskaityti daugiau ir pamatyti radinių nuotraukas, pačią knygą galite įsigyti Lietuvos istorijos instituto knygyne Vilniuje (Tilto g. 17).

11/05/2026

📖 Istorija kartais prabyla vienu dienoraščio puslapiu

LRT portale publikuojama ištrauka iš Lietuvos istorijos instituto išleisto leidinio
„Justinas Garbėnas. Dienoraštis 1940–1946 m.“
(sudarytoja – Vitalija Stravinskienė).

Šį kartą skaitytojai kviečiami atsiversti 1945 m. sausio 14-osios įrašą. Tą sekmadienį Vilniaus geležinkelio stotyje įvyko traukinių katastrofa ir sprogimas – sukrečiantis įvykis, kurį Justinas Garbėnas užfiksavo savo dienoraštyje gyvai, jautriai ir be pagražinimų.

Tokie liudijimai leidžia istoriją pamatyti ne tik per didžiuosius įvykius, bet ir paprasto žmogaus akimis. Būtent todėl ši knyga tokia ypatinga – joje atsiveria kasdienis gyvenimas, baimės, netikrumas ir žmonių pastangos išlikti vienu sudėtingiausių laikotarpių mūsų istorijoje.

👉 Ištrauką skaitykite LRT portale – nuorodą rasite pirmame komentare.

📚 O knygą „Justinas Garbėnas. Dienoraštis 1940–1946 m.“ galite įsigyti:
– Lietuvos istorijos instituto knygyne (Tilto g. 17, Vilnius)
– kituose Lietuvos knygynuose

Kartais užtenka vieno dienoraščio įrašo.

07/05/2026

Dėkojame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus/Vilna Gaon Museum of Jewish History už gražų, šiltą vakarą ir prasmingą diskusiją.

07/05/2026

📚 Pokalbis, kuris neprarado aktualumo

LRT portale publikuojamos ištraukos iš Lietuvos istorijos instituto išleistos knygos
„Adam Michnik. Chamai ir Angelai. Rinktinė II“
(sudarytojas – Rimvydas Valatka).

Šį kartą galite susipažinti su Adamo Michniko ir Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo pokalbio fragmentais. Tai dviejų išskirtinių Vidurio Europos intelektualų pokalbis apie istoriją, laisvę, atmintį ir žmogaus atsakomybę. Neatsitiktinai Milošas save vadino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaiku. Šiame pokalbyje daug artimo ir svarbaus mums.

Adamas Michnikas – vienas ryškiausių modernios Lenkijos mąstytojų. Disidentas, „Solidarumo“ ideologas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas ir ilgametis redaktorius. Žmogus, kurio tekstai ir šiandien stebina drąsa, jautrumu ir gebėjimu kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai.

Ši knyga – dovana lietuvių skaitytojui. Galimybė pagaliau skaityti Michniką lietuviškai.

📖 Knygą galite rasti:
– Lietuvos istorijos instituto knygyne (Tilto g. 17, Vilnius)
– kituose Lietuvos knygynuose

👉 Pokalbio ištraukas skaitykite LRT portale (nuoroda – pirmame komentare).

06/05/2026

Šiandien, gegužės 6-ąją, susitikime Rafaelio Chvoleso muziejuje. Čia įvyks knygos „Vilnius ir jo bendruomenės. Žvilgsnis į 700 metų miesto istoriją“ pristatymas.
Knygoje sugulė tarptautinės konferencijos darbai, leidžiantys pažinti Vilnių kaip gyvą, nuolat besikeičiantį ir daugiakultūrį miestą. Čia rasite 26 straipsnius apie:
- miesto raidą ir architektūrą,
- kultūrinę įvairovę,
- švietimą ir kasdienį gyvenimą,
- konfliktus ir bendras patirtis, kurios formavo Vilniaus tapatybę.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir Vilniaus žydų bendruomenės istorijai - svarbiai miesto tapatybės daliai.
Pristatyme dalyvaus:
- prof. dr. Jurgita Verbickienė,
- dr. Mindaugas Klovas,
- dr. Jolita Sarcevičienė.
Pokalbį moderuos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus istorinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.

📅Data ir laikas: 2026 m. gegužės 6 d., 17:30
📍Vieta: Rafaelio Chvoleso muziejus (Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ketvirtasis aukštas, Pylimo g. 4A, Vilnius)

Ateikite! Susitikime!

05/05/2026

Pristatome 27 Archivum Lithuanicum numerį.

04/05/2026

Apie dr. Jono Drungilo sudarytos knygos "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. X ŠEDUVA" praėjusią savaitę vykusį pristatymą Panevėžio kraštotyros muziejus pasakoja AINA.lt. Knygą kaip ir daugelį kitų Lietuvos istorijos instituto leidinių, rasite:
– Lietuvos istorijos instituto knygyne (Tilto g. 17, Vilnius)
– kituose Lietuvos knygynuose

30/04/2026

Dėkojame Panevėžio kraštotyros muziejus už šiltą priėmimą, įdomią diskusiją ir galimybę susipažinti su muziejuje saugomu Šeduvos grafystės inventoriumi. Lauksime kitų bendrų renginių.

27/04/2026

Šį trečiadienį susitikime Panevėžio kraštotyros muziejus dr. Jono Drungilo sudarytos knygos "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. X ŠEDUVA" pristatyme.

🟤Balandžio 29 d. 17 val. kviečiame į istoriko dr. Jono Drungilo parengtos knygos „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. X: ŠEDUVA“ pristatymą.

Knygos sudarytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Jonas Drungilas parengė dokumentų rinkinį, skirtą Šeduvos magdeburginiam miestui, kuris buvo vienas didžiausių Upytės paviete. Knygoje pristatomi XVII a. vidurio – XIX a. pradžios įvairaus pobūdžio dokumentai: privilegijos, inventoriai, testamentai, žemės pirkimo-pardavimo aktai. Per juos atsiskleidžia anuometinio Šeduvos miesto kasdienybės paveikslas, kuriame išnyra miesto budeliai, cechų meistrai, gydytojai, davatkos, atsiranda pašto stotis, priešgaisrinė miestiečių kasa bei kiti svarbūs modernėjančio miesto elementai.

Dalyvaus: dr. Jonas Drungilas (Lietuvos istorijos institutas), dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Arūnas Astramskas (Panevėžio kraštotyros muziejus).

Renginyje eksponuosime Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomą 1788 m. Šeduvos grafystės inventorių – retą istorinį šaltinį, kuriame detaliai aprašytas ir Panevėžio miestas. XVIII a. antroje pusėje Šeduva buvo reikšmingesnė už Panevėžį. Panevėžio raktas įėjo į Šeduvos seniūniją. Istorikų diskusija atskleis, kas sudarė Panevėžio raktą.

Susitikime balandžio 29 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23).